Informacija apie sviestą. Svarbu

sviestas

27 Spa Informacija apie sviestą. Svarbu

Sviestas – maisto produktas, pagamintas iš pieno, kuriame vyrauja pieno riebalai. Tai maistingas, gerai pasisavinamas, didelės energinės vertės produktas. Be pagrindinių sviesto sudėtinių dalių – riebalų ir vandens, esama ir neriebalinių medžiagų: baltymų, laktozės, mineralinių medžiagų, vitaminų (A, E, B1, B2, C, PP, D), β karotino.

Pieno riebalai – pagrindinė sviesto sudedamoji dalis, pagal maistingumą ir biologines savybes priskiriami prie vertingiausių sviesto sudedamųjų dalių. Pieno riebalai yra emulsijos pavidalo, todėl šias medžiagas organizmas lengvai pasisavina. Tačiau sviesto sudėtyje yra nemažas kiekis sočiųjų riebalų rūgščių, todėl mitybos specialistai rekomenduoja šį maisto produktą vartoti saikingai.

Pagal 2007 spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias, tam tikriems žemės ūkio produktams, taikomas nuostatas, pieno riebalams priskiriami:
Sviestas – produktas, kuriame pieno riebalų yra ne mažiau kaip 80 proc., bet ne daugiau, kaip 90 proc., maksimalus drėgmės kiekis 16 proc., o didžiausias sausųjų neriebiųjų pieno medžiagų kiekis – 2 proc.
Trijų ketvirčių riebumo sviestas (mažesnio riebumo) – produktas, kuriame pieno riebalų yra ne mažiau, kaip 60 proc., bet ne daugiau kaip 62 proc.
Pusriebis sviestas (mažo riebumo) – produktas, kuriame pieno riebalų yra ne mažiau 39 proc., bet ne daugiau kaip 41 proc.
X proc. riebumo tepieji pieno riebalai – produktas, kuriame pieno riebalų yra: 1) mažiau, kaip 39 proc., 2) daugiau, kaip 41 proc., bet mažiau kaip 60 proc. 3) daugiau, kaip 62 proc., bet mažiau, kaip 80 proc.
A klasės sviestas – tai nacionalinės kokybės klasės sviestas, pagamintas Lietuvos Respublikos pieno perdirbimo įmonėse tiesiogiai ir tik iš pasterizuotos grietinėlės, kurio pagrindiniai kokybės rodikliai atitinka Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 reikalavimus.

Sviesto savybės, gedimas, ženklinimas, laikymas
Sviestas turi būti būdingo kvapo, skonio, be pašalinių prieskonių ir kvapų. Spalva – nuo baltos iki gelsvos, stangrios, vienalytės konsistencijos, kuri vartotojui yra viena iš reikšmingiausių ir svarbiausių kokybės charakteristikų. Sviestas neturi būti trapus, purus, tąsus, lipnus, kietas ar minkštas.
Ilgai laikomas sviestas pradeda gesti, tai dažniausiai sukelia mikroorganizmai. Puvimo bakterijos skaldo piene esančius baltymus iki peptonų ir tolimesnių skilimo produktų, tuomet sviestas įgauna nemalonų, kartų skonį ir kvapą. Sviestas pradeda apkarsti nuo paviršiaus, nes gedime dalyvauja mikroorganizmai, kurių veiklai reikalingas deguonis, paskui gedimas pamažu skverbiasi gilyn. Riebalai skyla, gaminasi ketonai, aldehidai ir kiti riebalų skilimo produktai.
Sviesto galiojimo laikas priklauso nuo gamybos proceso, riebumo ir pakavimo medžiagos. Gamintojas, atlikęs tyrimus, nustato sviesto galiojimo terminą. Sviestas priskiriamas prie greitai gendančių maisto produktų, kurį laikyti ir gabenti reikalinga ne aukštesnė kaip + 6oC temperatūra.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai rekomenduoja:
• Skaitykite gaminio etiketėje nurodytas sviesto laikymo sąlygas, pirkimo metu tikrinkite produkto galiojimo terminą. • Sviestą laikyti uždengtoje pakuotėje ar inde, nelaikyti polietileniniame maišelyje. • Jeigu sviestą laikote tam skirtame inde, žiūrėkite, kad indas nebūtų su įtrūkimais, nes į įtrūkimus pakliuvusios bakterijos gali apkrėsti ir maistą.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ nuostatas, svieste esančių komponentų ženklinimo etiketėje nurodyti neprivaloma, jei į juos nepridėta jokių komponentų, išskyrus pieno produktus, mikroorganizmų kultūras, kurie yra pagrindiniai gamybos elementai.

MVRVI

Komentarų nėra

Rašyti komentarą