O kaip gi vasarą be ledų? Mokėkime pažinti juos skaitydami informaciją etiketėse

07 Rgp O kaip gi vasarą be ledų? Mokėkime pažinti juos skaitydami informaciją etiketėse

Pieniški, grietininiai, plombyras, sorbetas, šerbetas… Kuo skiriasi visų pamėgtas vasaros desertas?
 
Pagal sausųjų medžiagų ir pieno riebalų kiekį valgomieji ledai skirstomi į pieniškus, grietininius ir plombyrą:
 
– pieniški valgomieji ledai, kuriuose sausųjų medžiagų yra ne mažiau kaip 28 proc., pieno riebalų – ne daugiau kaip 7 proc., pieno baltymų – ne mažiau kaip 2,2 proc.;
 
– grietininiai valgomieji ledai, kuriuose sausųjų medžiagų yra ne mažiau kaip 32 proc., pieno riebalų kiekis yra 8–11 proc., pieno baltymų – ne mažiau kaip 2,2 proc.;
 
– plombyras, kuriame sausųjų medžiagų yra ne mažiau kaip 36 proc., pieno riebalų – ne mažiau kaip 12 proc., pieno baltymų – ne mažiau kaip 2,2 proc.
 
Priklausomai nuo vaisių (vaisių sultys, vaisių minkštimas, vaisių tyrė) kiekio, ledai skirstomi į vaisinius, sorbetą ir šerbetą:
 
– vaisiniai valgomieji ledai, kuriuose vaisių yra ne mažiau kaip 20 proc. Jei vaisiniai ledai gaminami su koncentruotomis vaisių sultimis, jų dedama ne mažiau kaip 2,5 proc.;
 
– sorbetas, kuriame vaisių yra ne mažiau kaip 25 proc. Gaminant sorbetą nenaudojamas pienas arba pieno sudedamosios dalys;
 
– šerbetas, kuriame vaisių yra ne mažiau kaip 10 proc., sausųjų medžiagų – ne mažiau kaip 20 proc., riebalų – ne mažiau kaip 1 proc.
 
Padėti pasirinkti gali ir pavadinimas. Pavyzdžiui, „braškiniai“, „avietiniai“ ar panašus pavadinimas ledų etiketėje reiškia, kad gamintojas naudojo natūralius produktus – uogas ar vaisius, jų sultis ar džemą. Tuo tarpu aromatą suteikiančiais maisto priedais pakeistus natūralius ingredientus žymi užrašai „braškių skonio“, „kivių skonio“ ir pan.
 
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Share
Komentarų nėra

Rašyti komentarą