Pasyvus vaikų požiūris į fizinį aktyvumą: kas lemia jų abejingumą?

02 Spa Pasyvus vaikų požiūris į fizinį aktyvumą: kas lemia jų abejingumą?

DSC_0411

Šiandien Lietuvos vaikų ir paauglių susidomėjimas fiziškai aktyvia veikla sparčiai mažėja. Šio pasyvaus požiūrio rezultatas – vis dažnesnės antsvorio problemos, pašlijusi sveikata, o ilgainiui galimi ir psichologiniai negalavimai. Vaikų ir paauglių psichologas Aleksandras Segal pasakoja, kas lemia tokį jaunimo požiūrį į sportą ir pataria, kokios priemonės gali pakeisti jų nuomonę.
„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vaikai taip pasyviai užsiima fizine veikla yra ta, kad dažniausiai jie yra įpratę laiką leisti namuose ar kitose uždarose patalpose, kaip prekybos ar pramogų centrai. Taigi, natūraliai kyla klausimas, kodėl jie vengia išlysti į lauką?
Dėl to gali būti kaltas tėvų požiūris, kada šie nėra pakankamai aktyvūs ir vaikas nemato kitokio elgesio pavyzdžio. Kita problema – technologijos ir priklausomybė nuo jų. Šiandien vaikams virtualus pasaulis pakeičia gyvo bendravimo poreikį ir ilgainiui jie net nebemoka bendrauti gyvai, jiems tai nekelia jokio džiaugsmo. Taip pat virtualioje erdvėje saugiau, vyrauja kitokie statusai, galimybės save realizuoti, todėl tikras gyvenimas, kuris prasideda išėjus iš namų, ima kelti neigiamas emocijas“, – tvirtina psichologas.
Didžiausia atsakomybė tėvams ir mokytojams?
Vis dėlto, didžiausią įtaką vaikui ir jo požiūriui į fizinį aktyvumą daro tėvai, mokytojai bei auklėtojai, kadangi tai yra būtent tie autoritetai, iš kurių jauname amžiuje labiausiai linkstama perimti elgesio modelius. Atvejais, kuomet vaikas net nuo mažų dienų nemato aktyvaus gyvenimo pavyzdžių, mažai tikėtina, kad vėliau jis norės ar išdrįs formuoti kitokį elgesio modelį, kuris išsiskirtų iš jį supančios aplinkos.
„Pradėti gerinti situaciją reikėtų nuo bendravimo su vaiku ir jo poreikių bei gebėjimų išsiaiškinimo, kadangi pasirinkimas, kokia fizine veikla vaikas gali užsiimti, šiandien išties labai platus. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar vaikui labiau tiktų komandinis ar individualus sportas, impulsyvus ar lėtesnis.
Kitas svarbus akcentas yra leisti vaikui suprasti, kad bet kuriuo momentu jis galės keisti užsiėmimus, jei nepatiks jų atsisakyti, pasirinkti intensyvumą, kadangi kitu atveju vaikas gali jaustis įspraustas į kampą bei verčiamas tuo užsiimti ne savo noru. Taigi, reikia su vaiku kalbėtis apie fizinio aktyvumo būtinybę, rodyti pavyzdį, tačiau tuo pačiu suteikti ir pakankamai laisvės, leisti palaipsniui viską suprasti pačiam“, – patarimais dalinasi Aleksandras Segal.
Kuomet vaikas visiškai neturi noro
Specialistas teigia, jog bet kokiu atveju neigiamas požiūris į fizinį aktyvumą negali būti be priežasties. Jei vaikas tam itin priešinasi, tačiau neįvardina kodėl, būtina nenuleisti rankų, kalbėtis, bandyti sudominti ir palaipsniui išsiaiškinti priežastis.
Tuomet, priklausomai nuo vaiko amžiaus, padėtų asmeninio pavyzdžio rodymas: sportavimas kartu arba palaikymas treniruočių metu. Taip pat, kalbant konkrečiai apie paauglius, jiems itin svarbus populiarumas, todėl norint keisti jų požiūrį, verta akcentuoti, kad sportas yra ypač vertinamas, jam skiriama daug dėmesio bei jis gali suteikti daug naujų gyvenimo galimybių.
Pasak „Sveikatiados“ projekto koordinatorės Lauros Blaževičiūtės, tendencija, jog jaunimas vis pasyviau žiūri į fizinį aktyvumą, mokyklose gana ryški, tačiau tam įtakos turi ir fizinio lavinimo pamokų pobūdis.
„Mokyklose per kūno kultūros pamokas mokiniai visuomet vertinami standartiškai ir įprasta tvarka, kuomet mokiniams svarbiausia atsiskaityti ir pasižymėti pliusą. Nors yra dalis mokinių, kurie šiose pamokose ir panašaus pobūdžio užklasinėje veikloje dalyvauja aktyviai, vis dėlto, didžioji dalis į tokias pamokas žiūri pasyviai ir jas lanko tik dėl būtinybės gauti įvertinimą.
Visgi, kaip „Sveikatiados“ koordinatorė džiaugiuosi matydama, jog palaipsniui šiame projekte didėja mokyklų aktyvumas, kuris pasireiškia ne tik skaičiais, bet ir grįžtamuoju ryšiu. Tai reiškia, jog mokytojai semiasi vis daugiau žinių, kurias perteikia ir vaikams, siūlydami vis naujas idėjas fizinio lavinimo pamokoms, siekdami sudominti mokinius ir užsiėmimus paversti patrauklesne veikla“, – kalba Laura Blaževičiūtė.

IMG_6413

„Sveikatiada” – tai ilgalaikė sveikos gyvensenos ugdymo programa, kuri suteikia vaikams žinių ir praktinių įgūdžių apie sveikatą, mitybą ir fizinį aktyvumą. Programa vykdoma jau 8 metus. „Sveikatiada“ kasmet įgyvendina šias iniciatyvas: „Šauniausios klasės konkursas“, „Sveikos mitybos trimestras“, „Mankštiada“, „Vandens diena“ „Šok ir nesustok“ bei daug kitų. „Sveikatiados“ mokyklų tinklui priklauso daugiau nei 800 Lietuvos ugdymo įstaigų, jos projektuose ir užsiėmimuose dalyvauja daugiau nei 50 000 vaikų.

„Sveikatiados“ tikslas – ugdyti moksleivių ir jų šeimų sveiką gyvenseną. Siekiame užauginti naują kartą, neturinčią sveikatos problemų ir gebančią formuoti savo gyvenimo būdą atliekant informuotus sprendimus mitybos bei fizinio aktyvumo srityse.

Projekto koordinatorė akcentuoja, jog „Sveikatiados“ projekto organizuojamas vienas iš konkursų – „Sveikatiados žaidynės“ yra skirtos motyvuoti moksleivius, kad šie įsitrauktų į įvairialypes fizines veiklas. Tuo pačiu jiems siekiama pademonstruoti, jog fizinis aktyvumas gali būti ne vien populiarių sporto šakų propagavimas, bet ir kitokio pobūdžio – smagesni, išradingesni ir patrauklesni užsiėmimai. Būtent šis „Sveikatiados žaidynių“ konkursas, skirtas Vilniaus miesto savivaldybės 5-7 klasių mokiniams, tik patvirtina, kaip „Sveikatiados“ iniciatyva, apimanti daugelį Lietuvos miestų, skatina netradicinių kūno kultūros pamokų iniciavimą.

Žaidynių plakatas spausdinti

Komentarų nėra

Rašyti komentarą