09 Bir Ekspertai papasakojo, kas sudaro maisto kainą ir kaip kovoti su jo švaistymu
Trečdalis pasaulyje pagaminto maisto yra prarandamas, o Lietuvoje kasmet kiekvienas gyventojas išmeta apie 60 kg maisto atliekų. Produktus švaisto ne tik namų ūkiai, bet ir prekybos centrai, kavinės bei restoranai. O nemaža dalis maisto prarandama pirminės gamybos ir perdirbimo etapuose. Todėl ekspertai pabrėžia, kad itin svarbu maistą ne tik atsakingai rinktis, bet ir tausoti.
Maisto švaistymas itin opi problema
VšĮ „Tikra Mityba“ direktorė Danguolė Gasparavičienė pasakoja, kad nors kas devintam gyventojui pasaulyje trūksta maisto, kasmet vien ES išmetama apie 90 mln. tonų arba 20 proc. pagamintų produktų. Dėl tokio švaistymo kenčia labiausiai pažeidžiamos šalys. O, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, mūsų sveikata ir gyvenimo kokybė itin priklauso nuo kokybiškos mitybos.
Pasiteiravus, kodėl gyventojai yra linkę įsigyti daugiau maisto produktų nei suvartoja, pašnekovė teigia, kad gerėjantis pragyvenimo lygis, didelė maisto pasiūla, spalvingos etiketės vilioja ir skatina pirkti bei išbandyti vis kažką naujo, nebūtinai renkantis kokybiškus gaminius. Tačiau tokiu būdu didėja besaikis vartojimas ir perkame ne tik tai, ko mums iš tikrųjų reikia.
„Maisto produktų gamyba ir vartojimas daro didelį poveikį aplinkai. Dėl jų išsiskiria didelis kiekis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, mažėja biologinė įvairovė, daromas neigiamas poveikis dirvožemiui, vandeniui. Išmesdami nesuvalgytą ar pasenusį maistą, dar labiau skatiname šiuos procesus ir ploniname savo piniginę. Be to, maitinimosi įpročių pokyčiai, padidėjęs didelės energetinės, bet mažos maistinės vertės produktų ir gėrimų, sočiųjų riebalų rūgščių, cukraus, druskos vartojimas ir nepakankamas suvalgomų vaisių bei daržovių kiekis nulėmė tai, kad ne tik suaugusieji, bet ir vaikai turi įvairių sveikatos problemų, susijusių su netinkama mityba“, – pažymi ekspertė.
Siekiant spręsti šias problemas ir užtikrinti, kad visi gyventojai galėtų apsirūpinti sveikais produktais, o maisto gamybos sektorius būtų konkurencingas ir draugiškas aplinkai, maisto švaistymo klausimas yra įtrauktas ir į Žaliojo kurso strategijos prioritetus. Įgyvendindama šios strategijos tikslus, Žemės ūkio ministerija taip pat imasi maisto praradimus mažinančių veiksmų.
Ji vykdo aktyvią situacijos stebėseną, remia mokslo tyrimus, daug dėmesio skiria maisto švaistymo ir atliekų susidarymo prevencijai, visuomenės švietimui, pavyzdžiui, rengia leidinius ir maistą tausoti skatinančius konkursus moksleiviams. Be to, supaprastino mažmeninę prekybą ūkių derliumi, kuris neatitinka standartų, sudaro palankias sąlygas dovanoti neparduotą maistą labdaros organizacijoms, perdirbti ar panaudoti energijos gamybai, informuoja ūkininkus ir maisto gamintojus apie produktų aukojimo sąlygas. Ministerija inicijavo Maisto įstatymo pakeitimą, pagal kurį maistas labdarai gali būti perduodamas paprasčiau.
Šaltinis: Delfi.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/uzsakomasis-turinys/zaliuojantis-kaimas/ekspertai-papasakojo-kas-sudaro-maisto-kaina-ir-kaip-kovoti-su-jo-svaistymu.d?id=90131469
Komentarų nėra