Į ką atkreipti dėmesį renkantis sveikatai palankesnius maisto produktus?

24 Spa Į ką atkreipti dėmesį renkantis sveikatai palankesnius maisto produktus?

Maisto pramonės gaminamų sveikatai nepalankių maisto produktų gausa yra labai didelė, spalvingos etiketės, pigesnė kaina, menkos vartotojo žinios apsunkina sveikatai palankių maisto produktų pasirinkimą.
Apspręsti turėtų padėti ne patrauklus įpakavimas ar įtaigi reklama: ,,sveikam gyvenimui”, ,,tinka vaikams, o teisinga informacija ženklinimo etiketėje. Kaip mokėti teisingai pasirinkti sveikatai palankesnį maisto produktą?
Etiketėje pateikiama informacija, t.y. ženklinimas, turi būti pakankama, tiksli, neklaidinanti, nesuklastota, lengvai suprantama, pateikiama valstybine – lietuvių kalba.
Privaloma nurodyti šiuos duomenis:
a) maisto produkto pavadinimą;
b) sudedamųjų dalių sąrašą;
c) visas alergiją ar netoleravimą sukeliančias medžiagas, naudojamas gaminant ar ruošiant maisto produktą ir išliekančias galutiniame produkte, nors ir pakitusiu pavidalu;
d) tam tikrų sudedamųjų dalių ar jų kategorijų kiekį;
e) maisto produkto grynąjį kiekį;
f) minimalų tinkamumo vartoti terminą arba nuorodą „Tinka vartoti iki … (data)“;
g) visas specialias laikymo ir (arba) vartojimo sąlygas;
h) maisto verslo operatoriaus pavadinimą ar įmonės pavadinimą ir adresą;
i) kilmės šalį ar kilmės vietą numatytais atvejais;
j) vartojimo instrukciją, jei be jos būtų sudėtinga teisingai vartoti šį maisto produktą;
l) maistingumo deklaraciją.
Sekite mūsų rubriką ,,Sveikos Mitybos Standartas pataria” ir sužinosite į ką atkreipti dėmesį renkantis vieną ar kitą maisto produktą.

Renkantis maisto produktus, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į energinę vertę, bet ypač į tokius sveikatai svarbius mitybos aspektus, kurie daro neigiamą poveikį mūsų sveikatai: kaip sočiųjų riebalų, cukrų ar druskos kiekius.
Sotieji riebalai dažniausiai yra gyvulinės kilmės. pavyzdžiui mėsa, paukštiena, riebūs pieno produktai, Šio tipo riebalai didina cholesterolio kiekį kraujyje, dėl to ir riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat jie padidina riziką susirgti 2 tipo diabetu, todėl šio tipo riebalus reiktų vartoti apdairiai. Sotieji riebalai turi sudaryti mažiau kaip 10 proc. paros maisto davinio energijos vertės.
Terminas„cukrūs“ apima ne tik kasdieninėje mityboje naudojamą cukrų (sacharozę), bet ir kitus monosacharidus ir disacharidus (pvz., gliukozę, fruktozę, galaktozę, laktozę). Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad per dieną suvartojamų cukrų kiekis neviršytų 10 % paros energijos (suvartojantiems 2000 kcal. – iki 50 g cukrų). Siektina – iki 5 % paros energijos, t. y. per dieną suvartoti iki 6 šaukštelių (25 g) laisvųjų cukrų.
Druska, tai cheminis junginys (NaCl) – natrio chloridas. Tokį junginį sudaro 40% natrio ir 60% chlorido. Remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis druskos per parą reikėtų suvartoti vidutiniškai 1 arbatinį šaukštelį (ne daugiau kaip 5 g). Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai primena – didžiąją dalį suvartojamos druskos (kai kurių šaltinių duomenimis iki 90 proc.) sudaro druska, gaunama su jau pagamintais maisto produktais, todėl papildomai dėti druskos į jau paruoštus vartojimui maisto produktus reikėtų itin saikingai.

Lentelė

Share
Komentarų nėra

Rašyti komentarą