25 Bir Kokios uogos naudingiausios?
Vasara džiaugiamės ne tik šiltu oru, gaivinančiomis maudynėmis, bet ir šviežių uogų derliumi. Dažnai nutinka, kad šviežių uogų derliaus nebelieka akimirksniu, tačiau ar tai tikrai gerai? Ar šviežias uogas galime valgyti neribodami savęs? Į svarbiausius klausimus apie uogų buvimą mūsų mitybos racione atsako VšĮ “Tikra mityba” įkūrėja Danguolė Gasparavičienė.
1.Uogos vasara: kokias uogas išskirtumėte kaip naudingiausias ir daugiausiai turinčias vitaminų? Kokiomis teigiamomis savybėmis jos pasižymi?
Daržovių, vaisių ir uogų pagal maisto pasirinkimo piramidę turėtumėm vartoti kaip įmanoma daugiau, kasdien ir kelis kartus per dieną. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti bent 400 g vaisių ir daržovių, neskaitant bulvių. Nėra išskirta kokius vaisius ar uogas rekomenduojama dažniausia valgyti, tiesiog turėtumėm laikytis vieno iš sveikatai palankios mitybos principų įvairovės ir valgyti kuo įvairesnius vaisius ar uogas, nes jų maistinė vertė ir sudėtis labai skiriasi.
Vasarą siūlyčiau užuot valgius atvežtinius vaisius ar uogas mėgautis vietinėmis šviežiomis gėrybėmis. Svarbiausia yra pasirinkti tinkamos kokybės uogas: geros formos, joms būdingos spalvos, nesupelijusias ir nepernokusias. Uogos gali būti užterštos ir įvairiais patogeniniais mikroorganizmais, todėl, kad būtų saugu jas valgyti, prieš vartojimą būtina gerai nuplauti geriamuoju vandeniu. Jei iš karto uogų nesuvartojame, norint, kad jos kuo ilgiau išliktų šviežios būtina jas laikyti vėsioje vietoje.
Valgant įvairius vaisius ir uogas gaunama daug skaidulinių bei mineralinių medžiagų, vitaminų bei kitų maistinių medžiagų.
Juodieji serbentai
Tai vienos iš naudingiausių uogų. Juose yra net 166,2 mg vitamino C, daug vitamino A, taip pat geležies, kalcio, fosforo, magnio, folio rūgšties. Ypač daug kalio. Šios uogos gerina apetitą, naudingos sergant mažakraujyste, patartina valgyti kai reikia atsigauti po ligų, nusilpus imunitetui. Ypač naudingos vaikams. Juodųjų serbentų sveikos ne tik uogos, bet ir lapai, iš kurių galima pasidaryti gardžią arbatą.
Braškės
Braškės ne tik labai skanios, jos yra nekaloringos ir sveikos uogos, turtingos vitaminais ir kitomis naudingomis mineralinėmis bei biologiškai aktyviomis medžiagomis. Jose yra gausu geležies, jodo, magnio, kalcio, kalio, folio rūgšties, C, A ir B grupės vitaminų. Be to, braškėse yra daug endorfinų, kurie gerina nuotaiką. Jas ypač sveika valgyti sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, anemija, užkietėjus viduriams.
Žemuogės
Tai dar vienas sveikatos šaltinis ir gardumynas. Dėl savo kvapo ir malonaus skonio yra itin visų mėgstamos. Šiose uogose yra daug fosforo, geležies, vitamino C. Taip pat jose yra nedidelis kiekis beta karotino (provitamino A), vitaminų B1, B2, B6, K, E. Kaip ir juodųjų serbentų yra naudingi ir žemuogių lapai, kurie taip pat turi gydomųjų savybių. Žemuogės
Ir braškės, ir žemuogės yra ypač naudingos organizmui, jos tinka sergantiems mažakraujyste, gerina apetitą, tačiau reikia nepamiršti, kad jos gali iššaukti alergines reakcijas, todėl reikėtų būti atsargiems tiems, kam tos uogos netinka.
Reikia nepamiršti ir dar vienų mūsų sodų uogų: raudonųjų ir baltųjų serbentų. Šios uogos yra rūgštokos, todėl vaikai ne itin mėgsta, tačiau reikėtų nepamiršti ir jų naudos mūsų sveikatai. Šiose uogose yra daug vitaminų C, P, E, karotino geležies, kalio, fosforo. gintaro ir obuolių rūgščių, seleno. Taip pat yra beta karotino, antioksidantų. Šie serbentai gerina apetitą, virškinimą, stiprina kraujagyslių sieneles. Raudonųjų serbentų rekomenduojama valgyti diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis
Turintys antsvorio žmonės turėtų nepamiršti agrastų, kurie yra mažai kaloringi ir turi tik 44 kcal 100 g. Juose taip pat gausu vitamino C, karotino, fosforo, kalio bei jodo, pektinų.
Ne ką mažiau vertingos yra ir miško uogos: avietės bei mėlynės,
Avietėse yra ypač daug geležies, yra vario, kalcio, kalio, magnio, vitaminų C, AB1,B2, PP, folio rūgšties. Peršalę žiemą geriame ne tik uogų, bet ir lapų arbatą, mat avietės yra puiki arbata peršalus.
Nuo mažų dienų močiutė sakydavo: valgyk daug mėlynių –gerai matysi! Mėlynėse gausu vitaminų A, E, B1, B2, PP, o taip pat kalio, fosforo, kalcio, geležies, taip pat tanino (rauginės medžiagos), kuris stiprina gleivines, ląstelienos. Taip pat šiose uogose esantys fitoncidai neleidžia žmogaus žarnyne apsigyventi ligas sukeliančioms bakterijoms, antioksidantai saugo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Mėlynės labai tinka sergant ūminėmis ar lėtinėms virškinamojo trakto ligoms, ypač viduriuojant. Jos sureguliuoja skrandžio ir žarnyno veiklą, peristaltiką, o kartu ir mažina cukraus kiekį kraujyje.
2.Kiek rekomenduojama per dieną suvalgyti uogų? Kadangi uogose yra cukraus, ar jas tinka valgyti antroje dienos pusėje ar vakare?
Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis gyventojai vartoja nepakankamai daržovių, vaisių ir uogų.
Daržovės, vaisiai ir uogos maisto pasirinkimo piramidėje užima vieną iš pagrindinių raciono dalių, uogų rekomenduojama suvalgyti iki 2 stiklinių per dieną.
Reikia nepamiršti, kad su maistu reikia gauti įvairių maistinių medžiagų: ir baltymų, ir riebalų, ir angliavandenių, todėl reikia valgyti įvairų maistą.
Dažnai tenka išgirsti, sveikai maitinuosi, vakarienės nevalgau, bet vietoj jos kas vakarą suvartoju kelias porcijas vaisių ar uogų. Klausimas: gerai tai ar blogai?
Nereikėtų itin gausiai valgyti vien tik vaisių, uogų, kurios turi daug fruktozės, kadangi su jomis taip gaunama daug cukraus. Tačiau valgant subalansuotai ir įvairiai tikrai žalos sau nepridarysime. Daržovės, vaisiai ir uogos yra labai naudingos žmogaus organizmui, tačiau, jei vien tik juos valgysime nejausdami saiko, o kito naudingo maisto nevartosime, organizme balanso nebus. Geriausia uogas rinktis kaip užkandžius, gardinti pusryčiams košes, varškę ar nesaldų jogurtą. Jei vaikai nemėgsta rūgštesnių uogų, geriau jas apibarstyti truputėliu cukraus, nei jis visai nevalgys uogų. Visuomet reikia įvertinti, kas yra naudingiau.
Kalbant apie sveikatai palankią mitybą, svarbu yra visuma: būtina valgyti įvairiai ir subalansuotai. Tas pats ir kalbant apie uogas – rinkimės įvairias uogas, valgykime jas saikingai ir nauda bus akivaizdi!
Svarbiausia nepamiršti, kad mes kiekvienas esame skirtingas, todėl ir turime valgyti kas mums tinka ir tokį kiekį, kiek mums tinka!
3.Uogų šaldymas: kiek uogos išlaiko savo naudingų savybių šaldomos? Ar tai tinkamiausias būdas, norint nuolat turėti atsargų?
Šaldytos uogos tikrai yra sveikiau nei saldi uogienė ar kompotas.
Vasarą puikus metas pasiruošti jų atsargų žiemai. Prisišaldžius savo sodo ar daržo, miško uogų, jomis mėgautis galime visą žiemą, ir tai yra tikrai naudingiau, nei prekybos centre žiemą nupirktas iš kažkur toli atvežtas vaisius ar uoga.
Esant tokiam aktyviam gyvenimui šaldyti maisto produktai padeda sutaupyti ir laiko ir pinigų, juk šaldymas yra vienas iš geriausių ir patogiausių konservavimo būdų norint išsaugoti maisto produktų maistinę vertę, kurį žmonės naudoja nuo seno, kad ilgiau išlaikyti maisto produktus. Tinkamai užšaldant išlieka apie 85-90 proc. biologiškai vertingų medžiagų, išlaikoma spalva, aromatas. Be to, konservuojant šiuo būdu nenaudojami jokie pridėtiniai ingredientai: konservavimo medžiagos, cukrus ir pan.
Užšaldymas – patogiausias būdas išsaugoti maisto produktų mitybinę vertę. Jis turi būti vykdomas minus 18ºC temperatūroje, nes tokioje temperatūroje maisto produkte susidaro smulkūs vandens kristalai, nesuardomos ląstelių sienelės, išlieka nepakitusios produktų maistinės savybės. Konservuojant šalčiu išlieka 85-90 proc. biologiškai vertingų medžiagų.
Svarbiausia, kad uogos prieš užšaldymą būtų gerai nuplautos, perrinktos. Rekomenduojama sušaldyti kuo mažesniais kiekiais, kad sušaldomas maisto produktas greičiau praeitų per maksimalios ledo kristalizacijos temperatūros diapazoną, kuris dažniausiai būna nuo –1º C iki – 5º C. Svarbu – užšaldyti reikia kuo greičiau ir tam tinkamoje taroje! Na, ir nepamiršti šaldytą derlių suvartoti per 12 mėn.
Komentarų nėra