09 Lap Pietų mokykloje atsisako vis daugiau vaikų: kas tai lemia ir kaip formuoti sveikos mitybos įpročius?
Tik mažiau nei kas antras mokinys Lietuvoje valgo pietus mokykloje, kai saldumynais tuo tarpu kas antras mėgaujasi kiekvieną dieną, o kas penktas smaližius – net kelis kartus per dieną. Vaikų netinkamos mitybos pasekmės yra skaudesnės nei galime tikėtis, o statistika byloja, jog teisingos mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžių srityje mūsų mokiniams dar yra kur stiebtis.
Programa „Sveikatiada“ kartu su Higienos institutu kas kelerius metus atlieka 6-7 klasių mokinių mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo įgūdžių tyrimą. Paskutinio tyrimo duomenys atskleidė ir daugiau nerimą keliančių tendencijų.
Apklausoje dalyvavo 6815 moksleivių, iš jų – 51,9 proc. mergaičių ir 48,1 proc. berniukų. Paaiškėjo, jog kasdien pusryčiauja tik du trečdaliai vaikų, nors pagal rekomendacijas pusryčius vaikai turėtų valgyti kiekvieną dieną.
„Mažiau nei kas antras mokinys valgo pietus mokykloje, o pagrindinės priežastys, kodėl atsisakoma pietų, išlieka nepakitusios jau daugybę metų – vaikai renkasi pietauti namie arba nurodo, kad mokyklos valgykloje maistas yra neskanus ir atvėsęs“, – sako VšĮ „Tikra mityba“ direktorė Danguolė Gasparavičienė.
Anoniminėje apklausoje dalyvavę moksleiviai teigė, jog žino, kaip reikėtų maitintis: mokiniai mini, kad kasdien derėtų valgyti daržoves, vaisius, grūdinius bei pieno produktus.
„Nors mokiniai nusimano apie sveiką mitybą, deja, teorija ir praktika prasilenkia: tyrimo rezultatai atskleidžia, kad vaikai valgo per mažai daržovių, kas antras mokinys kasdien mėgaujasi saldumynais, o iš jų kas penktas saldumynus valgo net kelis kartus per dieną“, – tyrimo rezultatus komentavo D. Gasparavičienė.
Sveika mityba teisės aktuose: daržovės – trečdalis patiekalo
Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas nustato reikalavimus, kuriais vadovaujantis turi būti užtikrinta sveikatai palankesnė vaikų mityba bei ugdomi sveikos mitybos įgūdžiai.
Pavyzdžiui, skatinant daržovių vartojimą, nustatytas reikalavimas, kad garnyras – šviežios arba termiškai apdorotos daržovės, išskyrus bulves – sudarytų ne mažiau kaip trečdalį patiekalo svorio.
Mokykloms rekomenduojama leisti vaikams patiems pasirinkti maistą „švediško stalo“ principu, o užkandžiais leidžiama prekiauti tik tuo atveju, jeigu pritaria tėvai.
Teisės aktuose taip pat nustatyti ir didžiausi leidžiami cukrų bei druskos kiekiai bei privalomas skaidulinių medžiagų kiekis patiekaluose priartinant juos prie sveikatai palankių maisto produktų, ženklinamų tarptautiniu „Rakto skylutės“ simboliu.
Tokios yra PSO ir ES maisto sveikatinimo politinės nuostatos, tačiau, anot Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjos Ievos Gudanavičienės, Lietuvos ugdymo įstaigose šiuo metu situacija yra labai nevienoda.
Nors įstatymai nurodo kryptį, rezultatas – maitintojo rankose
„Esama daugybės įstaigų, kuriose maitinimas puikus, tačiau netrūksta ir tokių, kurios tiekia tikrai ne patį geriausią maitinimą. Manome, kad vienas iš būdų, galinčių prisidėti prie teisingos mitybos skatinimo, yra vaikų įtraukimas į maitinimo organizavimą, įsiklausymas į jų nuomonę“, – sako I. Gudanavičienė.
Šiuo metu teisės aktuose pateikti reikalavimai, apibrėžiantys, koks maitinimas turėtų būti, tačiau galutinis rezultatas – patiekalai ir jų išvaizda – yra maitintojo rankose.
„Maitinimo organizavimo procese vaikai nedalyvauja, bet jeigu jie įsijungtų į šį procesą, dalyvautų patiekalų kūrime ar esamo raciono tobulinime, naudą pajustų visi. Svarstant apie tai, kaip pagaminti skanų ir sveiką maistą, būtų ugdomas supratimas apie sveikatai palankią mitybą, žinios būtų panaudojamos praktiškai. Taip didintume sveikatos raštingumą, be to, vaikams valgyti bendraamžių sukurtus patiekalus būtų įdomu ir smagu“, – sako I. Gudanavičienė.
Norimi rezultatai pasiekiami, tik bendradarbiaujant
„Suformuoti sveikatai palankios ir tvarios mitybos įgūdžius įmanoma tik dirbant kartu atsakingoms institucijoms, mokyklos bendruomenei, mokytojams, maitinimo įmonėms, vaikams ir jų tėvams“, – teigia Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Žydra Narbutienė. Kauno rajono savivaldybės prioritetų sąraše visuomet buvo vaikų maitinimo kokybė, modernios technologijos, jaukių maitinimo erdvių kūrimas, šiuolaikiniai aptarnavimo būdai. Norint to pasiekti, glaudžiai bendradarbiaujama su daugybe partnerių: SAM, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijų centru, programa „Kurk Lietuvai“, „Sveikatiada“ ir kt. Kauno rajono mokyklos pirmos Lietuvoje įdiegė ir aktyviai plėtoja švediško stalo principą, daug dirba maisto taupymo ir tvarumo srityje. Didelio susidomėjimo mokyklose sulaukė tėvams ir bendruomenei skirtos priemonės: diena „Aš ir tu pietaujame kartu“, paskaita „Nuo fiziologijos iki psichologijos“ ir kt. „Labai svarbu kompleksiškai siekti rezultato ir sudaryti sąlygas vaikui mokyklos valgykloje jaustis gerai“, – teigia Ž. Narbutienė.
Sveikos mitybos samprata atsinešama iš šeimos
Ne paslaptis, jog mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Tai aktualu kalbant ne tik apie suaugusiuosius: ne išimtis – ir vaikai, kai šiandien vis daugiau jų dėl netinkamos mitybos ir itin mažo fizinio aktyvumo susiduria su sveikatos problemomis.
„Kai aplink – tiek greito maisto ir saldumynų pagundų, mitybos režimas gali greitai išsibalansuoti. Vaikai valgo mažai daržovių ir vaisių, atsisako pusryčių, taip pat – vietoje pietų mokykloje renkasi greitai pagaminamą maistą. Prie visko dar prisideda riebus užkandžiavimas ir spalvotų, gaiviųjų gėrimų vartojimas“, – apie vaikų mitybos įpročius pasakojo D. Gasparavičienė.
Anot jos, sveika mityba vaidina itin svarbų vaidmenį augančiam organizmui ir, nors kiekvienas sveiką maitinimąsi suvokia savaip, šis supratimas pirmiausia yra atsinešamas iš šeimos.
„Sveikos mitybos pamatai turi būti formuojami dar ankstyvoje vaikystėje, nes juk nuo to, kaip vaikai maitinsis, priklausys jų sveikata ateityje“, – sako VšĮ „Tikra mityba“ direktorė.
„Pietų lėkštės“ konkursas padeda spręsti „amžiną“ problemą
Bandant išspręsti „amžiną“ problemą, netinkamą vaikų mitybą, gimė „Sveikatiados“ iniciatyva. Tai – ilgalaikė, vienintelė Baltijos šalyse sveikos gyvensenos programa, kuria siekiama ugdyti sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžius.
„Ši programa jau 14 metų ugdo moksleivių ir jų šeimų supratimą apie sveiką gyvenseną, siekia užauginti naują kartą, neturinčią sveikatos problemų ir gebančią formuoti savo gyvenimo būdą priimant užtikrintus sprendimus mitybos bei fizinio aktyvumo srityse“, – sako „Sveikatiados“ koordinatorė Orinta Terminaitė.
Programa siekiama ugdymo įstaigose suteikti vaikams praktinių žinių apie sveikatą, mitybą bei fizinį aktyvumą. Taip pat – įtraukti įvairių sričių specialistus į programos komunikaciją bei įgyvendinimą.
„Vienas iš būdų įtraukti vaikus į procesą – pasitelkti jiems patrauklias priemones, tokias kaip žaidynės, viktorinos, mankštos, šokiai ir kita netradicinė interaktyvi veikla pamokose, pertraukose ar po pamokų“, – pasakojo O. Terminaitė.
„Sveikatiados“ organizuojamas „Pietų lėkštės“ konkursas – dar viena iniciatyva, kuria siekiama formuoti palankios mitybos įgūdžius, skatinti vaikus rinktis palankesnį maistą ir mažinti maisto švaistymą.
Nuo rugsėjo mėnesio vykstantis konkursas kviečia vaikus įsitraukti į savo pietų lėkštės kūrimo procesą ir siūlyti sveikų pietų patiekalų receptus. Pietų lėkštės turinį turi sudaryti sveikatai palankus pagrindinis patiekalas, mėsa, žuvis, varškė arba ankštiniai produktai, garnyras ir daržovės. Pietų patiekalas gali būti ir sriuba.
„Reikalavimus atitinkantys konkurso dalyvių receptai bus skelbiami SAM tinklapyje ir juos bus siūloma įtraukti į ugdymo įstaigų valgiaraščius. Stengiamės, ieškom galimybių kaip skatinti vaikus pietauti mokyklų valgyklose, o ne rinktis sveikatai nepalankų užkandį, saldumyną ar gazuotą gaivųjį gėrimą iš šalia mokyklos esančio prekybos centro ar kiosko, skatinam prie sveikatai palankesnės mitybos įgūdžių formavimo ir svarbu, jog vaikų sukurti patiekalai galės atsidurti ant pietų stalo ugdymo įstaigų valgyklose – viskas priklauso nuo originalumo, kūrybiškumo ir norų“, – sako O. Terminaitė.
Komentarų nėra