13 Vas Vegetarizmas
Vegetarizmas yra mitybos praktika, kai yra atsisakoma bet kokios mėsos ir jos produktų, įskaitant paukštieną, žuvį, vėžiagyvius bei šalutinius skerdimo produktus. Dažniausiai pieno produktų ir kiaušinių nevartoja tik dalis vegetarų. Yra radikalių vegetarų – veganų, kurie vartoja tik augalinės kilmės produktus. Dalis vegetarų taip pat dažnai pasirenka rūbus ir kitus produktus, kurių gamyba nesusijusi su gyvūninės kilmės produktais.
Šiuolaikinis mitybos mokslas, remiantis fiziologijos ir biochemijos mokslinėmis studijomis, rekomenduoja mišrų maitinimosi būdą, kai vartojami ir augaliniai, ir gyvūniniai produktai, nes žmogaus organizmas yra prisitaikęs valgyti kiek gyvūninį, tiek augalinį maistą. Įrodyta, kad gyvūninės kilmės maiste yra labai svarbus žmogaus organizmui nepakeičiamų amino rūgščių kompleksas; be to, augaliniai baltymai pasisavinami daug blogiau už gyvūninius. Vegetariška dieta žmogus gali perkrauti augaliniais maisto produktais savo organizmą, o tai gali sukelti įvairių virškinimo sutrikimų. Vien augalinis maistas negali patenkinti fiziologinių žmogaus poreikių fizinio, psichologinio krūvio metu, pavyzdžiui, intensyviai sportuojant ir kt. Žinoma, kad griežtos vegetariškos dietos, ypač nevartojant nei mėsos, nei pieno ir jo produktų, nei kiaušinių – neaprūpina organizmo reikiamu vitaminų B12 ir D kiekiu, nes augalinės kilmės produktai nėra šių vitaminų šaltiniai. Todėl ypač vaikams, kurių organizmas dar auga ir vystosi, neturėtų būti taikomos vegetariškos dietos.
Kita vertus, atlikta nemažai tyrimų, kurie rodo, kad dėl kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų stokos mėsos atsisakiusio žmogaus organizmą ima varginti silpnumas, lūžinėja nagai, slenka plaukai, sausėja oda; atsisakius jūros produktų, kiaušinių, lėčiau gyja žaizdos, gali atsirasti odos pažeidimų ir kt., o nevartojantiems pieno ir jo produktų gali trūkti kalcio ir dėl to galima susirgti osteoporoze – kaulų retėjimu. Nors augaliniame maiste taip pat yra geležies, iš augalinio maisto ji blogiau pasisavinama, todėl vartojant tik augalinį maistą gali atsirasti geležies trūkumas ir padidėti rizika susirgti mažakraujyste. Vegetarai, kurių paros maisto racione nėra žuvies ir jos produktų, negauna gerai pasisavinamų baltymų, kai kurių vitaminų, mineralinių medžiagų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios labai svarbios, norint apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių bei hipertoninės ligos.
Šiuo metu neabejojama, kad tinkama ir subalansuota mityba yra itin svarbi, užtikrinant visų maistinių medžiagų pakankamumą. Tokia mityba yra įmanoma vartojant tik įvairų maistą, kai baltymai gaunami iš skirtingų šaltinių, vartojama pakankamai angliavandenių, polinesočiųjų riebalų rūgščių bei kitų organizmui būtinų maistinių medžiagų. Tačiau, be abejo, kiekvienas žmogus pirmiausia pats privalo rūpintis savo sveikata, todėl turi teisę pats rinktis tokią mitybą, kuri stiprins sveikatą ir mažins riziką susirgti bet kuria liga.
Komentarų nėra